Kas naujo?

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siekdama stiprinti bendradarbiavimą ir partnerystę nusprendė reguliariai rengti elektroninį laikraštį, skirtą projektų vykdytojams. Jame projektų vykdytojai yra informuojami apie svarbiausias naujienas ir aktualijas, atsakoma į jiems iškylančius klausimus.

Taigi, naujame elektroninio laikraščio numeryje, atsižvelgiant į projektų vykdytojų klausimus, parengta rangos sutarčių keitimų apžvalga. Pateikti dažniausiai pasitaikantys nesklandumai, susiję su projektų patikrų dokumentais, bei patarimai, kaip jų išvengti. Dalinamasi ir naujovėmis Agentūros veikloje – sėkmingai optimizuotu mokėjimo prašymų tikrinimo procesu. Naujajame APVA naujienlaikraštyje taip pat rasite ir tradicinę laikraščio rubriką „Sėkmės istorijos“, kurioje sužinosite, kaip Šiauliuose įrengtas modernus sąvartynas.

APVA 2014 m. kovo mėn. naujienlaikraštis.

Aplinkos ministerija, siekdama šalyje kuo sparčiau sukurti atliekų tvarkymo sistemą ir labai sumažinti riziką prarasti šiam tikslui skirtas Europos Sąjungos 2007-2013 m. paramos lėšas, nuo kovo 1 d. griežtina komunalinių biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo sistemų  infrastruktūros plėtros projektų finansavimo ir įgyvendinimo sąlygas. 

Pagal jau ir dabar galiojančią finansavimo tvarką regioninis atliekų tvarkymo centras (RATC) negali būti naujai pastatytos infrastruktūros operatorius, tačiau ligi šiol operatoriaus paslaugas jis galėjo pirkti atskirai. Aplinkos ministerija nustatė reikalavimą, kad nuo kovo 1 d. infrastruktūros eksploatavimo paslaugos konkurso būdu turi būti perkamos kartu su jos statybos ir projektavimo paslaugomis. 

Kaip rodo patirtis, RATC‘ai linkę šias paslaugas pirkti atskirai. Tačiau projektavimo ir statybos darbus perkant atskirai nuo operatoriaus paslaugų, atsiranda rizika, kad pastačius naujuosius atliekų apdorojimo įrenginius nebus įsigytas operatorius jiems eksploatuoti. Todėl nustatyta, kad turės būti skelbiamas vienas pirkimas – operatoriaus paslaugų kartu su projektavimo ir statybos darbais. 

Šalies komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai 2010 m. buvo skirta 450 mln. litų ES paramos. Ji numatyta dešimčiai šalyje veikiančių RATC‘ų. Iš šių lėšų planuojama sukurti biologiškai skaidžių atliekų tvarkymo infrastruktūrą ir pajėgumus atliekų panaudojimo energijai gauti. RATC‘ams buvo nustatyti terminai, per kuriuos jie privalėjo atlikti viešuosius pirkimus, pasirašyti sutartis su rangovais ir pradėti statybos darbus. Šie terminai buvo ne kartą koreguojami ir atidėliojami. 

Kaip sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis, RATC‘ų vangumas įsisavinant ES paramos lėšas kelia nerimą. Kadangi savivaldybės yra RATC‘ų akcininkės arba dalininkės, Aplinkos ministerija daugiau kaip prieš mėnesį kreipėsi į jas ir paprašė imtis visų priemonių susiklosčiusiai padėčiai skubiai taisyti. Pasak ministro, pirmiausia reikia pertvarkyti RATC‘ų vadybą.

Naujos aikštelės įrengtos: Pramonės g. 209S, Liepkalnio g. 113B, V. A. Graičiūno g. 36C ir Pilaitės pr. 50. Šiose aikštelėse iš gyventojų priimamos ne tik stambios atliekos (baldai, tekstilės gaminiai, buitinė technika, lengvųjų automobilių padangos), bet perdirbimui į antrines žaliavas tinkamos atliekos (stiklas, plastmasės, metalai, makulatūra), statybines ir griovimo atliekos (butų remonto ir sodybų tvarkymo atliekos) ir buityje susidarančios pavojingos atliekos (netinkami naudojimui buitinės chemijos gaminiai, dažų, lakų ir apdailos medžiagų atliekos, lengvųjų automobilių akumuliatoriai, elektroninė technika ir pan.).

Atliekas į aikšteles galima pristatyti darbo dienomis, išskyrus pirmadienį, nuo 10.00 iki 19.00 val., šeštadieniais nuo 10.00 iki 15.00 val., sekmadieniais ir pirmadieniais aikštelės nedirba.

Aikšteles įrengė Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (UAB „VAATC“), kuris  planuoja Vilniuje atidaryti dar vieną didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę Pašilaičiuose (Pumpėnų g. 10), bei toliau tęsti darbus Vilniaus regione ir pastatyti dar 12 tokių aikštelių. 

Pagal Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano reikalavimus, visoms savivaldybėms įrengus didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jų skaičius Lietuvoje išaugs iki 60.

APVA info

Jau prasidėjo laikotarpis, kai, pasibaigus kalendoriniams metams, iki kovo 1 dienos reikia sumokėti mokesčius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis ir apmokestinamųjų gaminių atliekomis. Aplinkos ministerija primena šių mokesčių mokėtojams, kad yra pasikeitusios deklaracijų pildymo taisyklės, kai kurie tarifai, lengvatos ir pan. 

Kaip sakė ministerijos Ekonomikos ir tarptautinių ryšių departamento Ekonomikos skyriaus vyriausiasis specialistas Aidas Juozapaitis, pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo keturios naujos su pakuote susijusios nuostatos. Jos jau taikomos ką tik pasibaigusiam mokestiniam praėjusių metų laikotarpiui. 

Viena naujovių – duomenys apie tuščią, kombinuotą ir medinę pakuotę turi būti nurodomi Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijoje pildant jos formą FR0524. Nebereikės teikti ataskaitų Aplinkos apsaugos agentūrai apie vidaus rinkai tiektas tuščias pakuotes.. Jeigu mokesčio mokėtojas gamino, eksportavo, importavo ir tiekė vidaus rinkai tuščias pakuotes, kurių kodai yra nuo 01 iki 09, jis privalo deklaruoti duomenis apie jas. 

Pažymėtina, kad naują deklaracijos formos FR0524 priedą FR0524K, skirtą vyraujančiai kombinuotos pakuotės medžiagai deklaruoti, reikia pildyti tik tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas FR0524 formos deklaracijoje nurodo duomenis apie vidaus rinkai tiektą kombinuotą tuščią pakuotę, kombinuotą pirminę ir antrinę (tretinę) pakuotę, kombinuotą pirminę ir antrinę (tretinę) pakartotinio naudojimo pakuotę. Minėtajame priede reikia nurodyti duomenis apie mokesčio mokėtojo deklaruotos ir vidaus rinkai tiektos kombinuotos pakuotės vyraujančią medžiagą. Jeigu nėra galimybių išskirti tokios medžiagos (pvz., pusę kombinuotos pakuotės sudaro popierius, o kitą pusę – plastikas), reikia deklaruoti kombinuotos pakuotės sudėtines dalis kaip atskiras pakuotės rūšis (pvz., popierius ir plastikas). Šiuo atveju deklaracijos priedo FR0524K nereikia pildyti. Jo nereikia pildyti ir tada, kai mokesčio mokėtojas deklaruoja duomenis tik apie išvežtą gaminių kombinuotą pakuotę ar susigrąžintą iš vidaus rinkos pakartotinio naudojimo kombinuotą pakuotę. 

Aidas Juozapaitis siūlo atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsirado nauji pakuotės kodai, skirti medinei pakuotei deklaruoti (08, 18, 28, 38, 48). Jie nustatyti siekiant surinkti duomenis apie medinę pakuotę, kuri apmokestinama kaip kita pakuotė. Pvz., mokesčio mokėtojas vidaus rinkai tiekė gaminiais pripildytus medinius padėklus ir džiuto maišus. Pasibaigus 2012 m. mokestiniam laikotarpiui, jis turi deklaruoti medinę pakuotę (kodas 28 arba 48) ir kitą pakuotę (kodas 16 arba 26). 

Kita naujovė – papildomos lengvatos gamintojams ir importuotojams, kurie per mokestinį laikotarpį vidaus rinkai patiekė ne daugiau kaip 0,5 tonos gaminiais pripildytos pakuotės. Jie atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis ir neprivalo teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijos, bet nėra atleidžiami nuo pareigos vykdyti pakuočių apskaitą įmonėje. 

Dar viena naujovė – pasikeitę gamintojo ir importuotojo apibrėžimai. Apibrėžiant gamintoją (mokesčio mokėtoją) nustatyta išimtis. Juo nėra laikomas nustatyta tvarka įregistravęs savo veiklą asmuo, kuris pakuoja ūkininkavimo veikloje naudojamą šienainį, net jeigu pakavimo operacijas sutartiniais pagrindais atlieka kitas asmuo. 

Apibrėžiant importuotoją, importuotoju (mokesčio mokėtoju) pagal Atliekų tvarkymo įstatymo pateikto apibrėžimo dalies nuostatas taip pat laikomas asmuo, iš lizingo (finansinės nuomos) paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo būdu įsigyjantis į Lietuvos teritoriją importuotą ar įvežtą gaminių pripildytą pakuotę. Šiuo atveju lizingo paslaugas teikianti finansų įstaiga nelaikoma importuotoju. Jeigu lizingo sutartis nutraukiama, gaminių pripildytos pakuotės importuotojui nustatytas pareigas, atsiradusias po sutarties nutraukimo ir turto susigrąžinimo iš buvusio lizingo gavėjo, perima lizingo paslaugas teikianti finansų įstaiga. Toks pat importuotojo apibrėžimas taikomas ir asmenims, iš lizingo paslaugas teikiančios finansų įstaigos lizingo būdu įsigyjantiems į Lietuvos teritoriją importuotus ar įvežtus apmokestinamuosius gaminius. 

Kalbant apie pokyčius, susijusius su mokesčiu už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, pažymėtina, kad keitėsi tik kai kurių apmokestinamųjų gaminių mokesčio tarifai ir deklaracijos formos FR0523 pildymo taisyklės. Pagal Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymą 2012 m. sausio 1 d. įsigaliojo dvi naujos nuostatos, susijusios su naujais mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis tarifais, apmokestinamųjų gaminių apskaita, mokesčio ir lengvatos apskaičiavimu. Taip pat keitėsi akumuliatorių ir baterijų (galvaninių elementų) atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys. 

Minėtojo įstatymo 3 priedėlyje buvo pakeisti vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrų, vidaus degimo variklių įsiurbimo oro filtrų ir automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių mokesčio tarifai ir jų apskaitos ir mokesčio apskaičiavimo mato vienetas. Iki 2011 m. gruodžio 31 d. šie apmokestinamieji gaminiai buvo apskaitomi vienetais ir kilogramais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. jie, kaip ir kiti apmokestinamieji gaminiai, apskaitomi tik masės vienetais, pakeičiant jų mokesčio tarifą iš nustatyto dydžio mokesčio už minėtų apmokestinamuoju gaminių, tiektų vidaus rinkai, vieną vienetą į nustatyto dydžio mokesčio už minėtų apmokestinamųjų gaminių, tiektų vidaus rinkai, vieną kilogramą. Dabar gamintojai ir importuotojai už vieną kilogramą vidaus degimo variklių degalų arba tepalų arba įsiurbimo oro filtrų, tiektų vidaus rinkai, privalo mokėti 1,6 Lt, o už vieną kilogramą automobilių hidraulinių (tepalinių) amortizatorių, tiektų vidaus rinkai, – 1,2 Lt. Minėtų apmokestinamųjų gaminių gamintojams ir importuotojams, pildant 2012 m. mokestinio laikotarpio Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis deklaraciją, nebereikės nurodyti šių gaminių kiekio vienetais. Nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitė ir baterijų (kalbama apie nepakraunamas baterijas) mokesčio tarifas. Dabar gamintojai ir importuotojai už vieną kilogramą vidaus rinkai tiektų baterijų privalo mokėti 10 litų. 

2012 m. pasikeitė ir kai kurios apmokestinamųjų gaminių atliekų tvarkymo užduotys. Nuo jų dydžio ir įvykdymo lygio priklauso ir mokesčio už aplinkos teršimą šiomis atliekomis dydis. Atliekų tvarkymo užduotys akumuliatorių ir baterijų gamintojams ir importuotojams buvo sumažintos nuo 80 proc. iki 25 proc. 2012 metais, užduoties dydį kasmet didinant tik 5 proc. iki 2016 metų, t. y. kol atliekų tvarkymo užduotis pasieks 45 proc. atliekų sutvarkymo lygį, suteikiantį teisę būti atleistam nuo mokesčio už aplinkos teršimą akumuliatorių ir baterijų atliekomis. 

Pasikeitė ir pačios lengvatos, kuri suteikiama įvykdžius apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis ar jų dalis, apskaičiavimo principas. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše išsamiai nurodyta, kaip apskaičiuoti mokesčio dydį, įvertinus atliekų tvarkymo užduoties įvykdymo lygį. Dabar mokėtino mokesčio dydis mažinamas proporcingai įvykdytos apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduoties dydžiui.

Aplinkos ministerijos informacija, tel. 8~70 663660

Gamintojų ir importuotojų pareigos

-Organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose;

-Aplinkos ministro nustatyta tvarka šviesti ir informuoti visuomenę pakuočių atliekų tvarkymo klausimais: apie netinkamo pakuočių atliekų tvarkymo žalą aplinkai ir žmonių sveikatai, pakuočių atliekų tvarkymo galimybes ir pan.

-Apmokėti aukščiau nurodyto rūšiuojamojo pakuočių atliekų surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo išlaidas, taip pat aukščiau nurodyto visuomenės informavimo organizavimo ir vykdymo išlaidas.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnis

 Nustatytas pareigas gamintojai ir importuotojai gali vykdyti:

1) individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, Atliekų tvarkymo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui;

2) kolektyviai – steigdami gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir jai pavesdami organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų arba organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdamiorganizuoti pakuočių atliekų tvarkymą ir vykdyti visas ar dalį šio įstatymo nustatytų pareigų netapdami organizacijos dalyviais.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnis

- Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencija gali būti išduodama tik tai organizacijai, kuriai organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą kaip jos dalyviai ar sutartiniais pagrindais pavedė ne mažiau kaip 25 procentai visų Lietuvos Respublikos vidaus rinkai tiekiamų pakuočių tiekiančių gamintojų ir importuotojų.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnis

Aktualią įstatymo redakciją rasite čia.